Sukčiavimo apsimetant atakas vykdo sukčiai, apsimetantys patikimais šaltiniais, bandantys palengvinti prieigą prie visų tipų slaptų duomenų. Nors šis paplitęs
kibernetinės atakos tipas ir toliau tobulėja kartu su naujomis technologijomis, taktika išlieka nuosekli:
Klastinga komunikacija
Įsilaužėliai būna įgudę manipuliuoti savo aukomis, kad jos išduotų slaptus duomenis, užmaskuodami kenkėjiškus laiškus ir priedus tokiose vietose, kuriose žmonės juos nelabai pastebi, pvz., jų el. pašto dėžutėse. Galite manyti, kad į jūsų pašto dėžutę ateinantys laiškai yra teisėti, bet būkite atsargūs –
sukčiavimo apsimetant el. laiškai dažnai atrodo saugūs ir niekuo neišsiskiriantys. Norėdami išvengti apgaulės, neskubėkite ir prieš spustelėdami patikrinkite hipersaitus bei siuntėjų el. pašto adresus.
Poreikio suvokimas
Žmonės patiki sukčiais, nes mano, kad jiems reikia imtis veiksmų. Pavyzdžiui, aukos gali atsisiųsti
kenkėjiškas programas, užmaskuotas kaip gyvenimo aprašymas, nes jie skubiai ieško darbuotojų arba įveda savo banko kredencialus įtartinoje svetainėje, kad išgelbėtų paskyrą, kuri, kaip jiems buvo pranešta, netrukus nustos galioti. Netikro poreikio sukūrimas yra dažna gudrybė, nes ji veikia. Norėdami apsaugoti savo duomenis, būkite labai atidūs arba įdiekite el. pašto apsaugos technologiją, kuri už jus atliks sudėtingą darbą.
Netikras patikimumas
Blogiečiai apgauna žmones sukurdami klaidingą patikimumo įspūdį ir net nuovokiausi pakliūna į jų pinkles. Apsimesdami patikimais šaltiniais, pvz., „Google“, „Wells Fargo“ ar UPS, sukčiai gali apgauti jus imtis veiksmų jums nesupratus, kad jumis pasinaudojo. Daugelis sukčiavimo apsimetant laiškų neaptinkami be įdiegtų pažangių
kibernetinės saugos priemonių. Apsaugokite savo asmeninę informaciją naudodami
el. pašto saugos technologiją, skirtą identifikuoti įtartiną turinį ir jį likviduoti prieš jam pasiekiant jūsų pašto dėžutę.
Emocinis manipuliavimas
Blogiečiai naudojasi psichologinėmis taktikomis, kad įtikintų savo taikinius veikti prieš tai nepagalvojus. Įgiję pasitikėjimą apsimesdami pažįstamu šaltiniu, o po to sukurdami tariamos skubos pojūtį, įsilaužėliai išnaudoja tokias emocijas kaip baimė ir nerimas, kad gautų tai, ko nori. Žmonės paprastai priima greitus sprendimus, kai jiems pranešama, kad jie praras pinigus, turės teisinių problemų arba nebeturės prieigos prie labai reikalingų išteklių. Būkite atsargūs gavę bet kokį pranešimą, reikalaujantį nedelsiant imtis veiksmų, nes jis gali būti apgaulingas.
Dažniausi sukčiavimo apsimetant atakų tipai apima šiuos:
Sukčiavimas apsimetant el. laiškais
Dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo apsimetant forma, šio tipo ataka naudoja tokią taktiką kaip apgaulingi hipersaitai, kad el. laiškų gavėjus įtikintų pasidalyti savo asmenine informacija. Įsilaužėliai dažnai apsimeta stambiu paskyrų teikėju, pvz., „Microsoft“ ar „Google“ ar net bendradarbiu.
Sukčiavimo apsimetant kenkėjiškos programos
Kitas paplitęs sukčiavimo apsimetant metodas, tokio tipo ataka apima kenkėjiškų programų, užmaskuotų kaip patikimas el. laiško priedas (pvz., gyvenimo aprašymas arba banko išrašas), įdiegimą. Kai kuriais atvejais atidarius kenkėjiškos programinės įrangos priedą galima paralyžiuoti ištisas IT sistemas.
Tikslinis sukčiavimas apsimetant
Jei daugumoje sukčiavimo apsimetant atakų užmetamas platus tinklas, tai tikslinis sukčiavimas apsimetant būna nukreiptas į konkrečius asmenis išnaudojant informaciją, surinktą atlikus jų darbo ir socialinio gyvenimo tyrimą. Šios atakos yra labai asmeniškai pritaikytos, todėl jos ypač efektyviai apeina bazinę kibernetinę saugą.
Banginių medžioklė
Kai blogiečiai taikosi į „stambią žuvį“, pvz., įmonės direktorių ar įžymybę, tai vadinama banginių medžiokle. Šie sukčiai dažnai atlieka labai išsamius tyrimus apie savo taikinius, kad rastų tinkamą akimirką pavogti prisijungimo kredencialus ar kitą slaptą informaciją. Jei turite daug ką prarasti, banginių medžioklės įsilaužėliai turi daug ką gauti.
Sukčiavimas apsimetant SMS žinutėmis
Toks sukčiavimas apima apgaulingų teksto žinučių siuntimą, tariamai iš tokių patikimų įmonių kaip „Amazon“ ir „FedEx“. Žmonės yra ypač pažeidžiami SMS sukčių, nes teksto žinutės siunčiamos paprastuoju tekstu ir atrodo labiau asmeniškos.
Sukčiavimas apsimetant telefono skambučiais
Vykdant sukčiavimo apsimetant kampanijas, įsilaužėliai iš apgaulingų skambučių centrų bando apgaulės būdu priversti žmones telefonu pateikti slaptą informaciją. Daugeliu atvejų tokie sukčiai naudoja socialinę inžineriją, kad apgaulės būdu įtikintų aukas įdiegti kenkėjiškas programas savo įrenginiuose kaip programėles.
Stebėkite „Microsoft“ saugą